- neįgalėti
- neįgalė́ti, neį̃gali, -ė́jo intr. būti nesveikam: Luoši ir neįgalį ėjo tenai S.Dauk. Vyresnelis guodės neįgalįs ir paršalęs M.Valanč. Neįgaliu šiandien J. Tik ne po ilgo laiko ėmė Zosė sargalioti, neįgalėti Žem. Jau kelinta diena neįgaliu – tai galva skausta, tai kas Ll. | refl.: Nebįsìgaliu strėnoms Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.